SPF nauda ir tipai – kurį kremą pasirinkti, kad oda liktų ilgaamžė?

Jei esate skaitę daugiau mano tekstų apie odos priežiūrą, ko gero, pastebėjote, kad lyg užsikirtusi kartoju paslaptingą trijų raidžių junginį „SPF“. Nors daugeliui tai atrodo lyg gerai pažįstama priemonė, pastebiu, kad ne visi iš tikrųjų supranta, kaip ir kada šį kremą reikėtų naudoti.

Šiandien pabandysiu įtikinti, kad tai nėra tiesiog eilinis kremas, kurį reikia įsimesti einant degintis prie jūros. Paaiškinsiu, kaip jis saugo mūsų odą nuo UV spindulių ir papasakosiu, kodėl SPF gali būti būtinas net šalčiausią žiemos dieną, jei norisi, kad oda išliktų ilgaamžė.

SPF nauda ir kada jį naudoti

SPF mūsų odą veikia kaip nematomas skydas arba kempinė – mineraliniai filtrai spindulius atspindi nuo odos paviršiaus, o cheminiai juos sugeria.

Nors skaičius ant tūtelės (SPF30, SPF50 ir kt.) nurodo apsaugą nuo tiesioginio nudegimo, tikrai kokybiška priemonė turi būti pažymėta „plataus spektro“ (broad spectrum) ženklu. Jis reiškia, kad priemonė saugos ir nuo giliųjų spindulių, kurie sukelia priešlaikinį odos senėjimą (UVA ir UVB).

Beje, kadangi SPF sluoksnis nuolat nusitrina ar nusiplauna, jį būtina atnaujinti kas porą valandų, o pasirinkus cheminius filtrus – pasitepti dar prieš išeinant į lauką, kad priemonė spėtų tinkamai susijungti su oda.

Kada reikia SPF kremo?

Vertinga suprasti ir tai, kad mūsų oda orą supranta kitaip, nei mes. Ji nepažiūri pro langą ir nenusprendžia, kad šiandien bus graži diena ir reikės apsaugos. Oda tiesiog reaguoja į UV spindulių kiekį, kurį mes gauname, o jis kartais kartais gali būti kitoks, nei atrodo plika akimi.

Objektyviai įvertinti situaciją gali padėti UV indeksas – paprastas rodiklis, nusakantis, kiek saulės spinduliuotės pasiekia Žemę, o kartu ir tavo odą. Jį šiandien nurodo praktiškai visos modernios orų programėlės ir svetainės.

Ką reiškia UV indeksas ir kaip atitinkamai saugoti odą?

Kad būtų lengviau įvertinti situaciją ir nuspręsti, ar reikalingas SPF kremas, štai paprasta „špargalkė“:

UV indeksas 0–2

Saugu. Galima būti be SPF, jei esi trumpai lauke, neatidengi daug odos ir aplink nėra sniego ar vandens atspindžių. Dažniausiai tai ankstyvas rytas, vakaras ar apsiniaukusios dienos rudenį/žiemą.

UV indeksas 3–5

Oda jau patiria žalą, net jei lauke ir nėra karšta. Nuo šios ribos SPF reikalingas kasdien, ypač veidui, kaklui, rankoms. Būtent šios nekaltos ir nekarštos dienos dažniausiai sukelia ilgalaikį senėjimą ir pigmentaciją, nes jomis neteisingai suprantame UV veikimą.

UV indeksas 6–7

Apsauga privaloma. Oda gali nudegti, net jei nesi pliaže, o tiesiog vaikšinėji lauke. Būtinas plataus spektro SPF, kepurė nuo saulės, akiniai ir, žinoma, šešėlis vidurdienį. Jei per pietus nusnūsi, irgi nepakenks.

UV indeksas 8+

Net 15 min. saulėje be apsaugos jau yra per daug. Tai laikas, kai spinduliuotė pažeidžia ne tik paviršių, bet ir dermos ląsteles, kurios atsakingos už stangrumą, kolageną, elastingumą. 

Pagrindinė SPF nauda – ilgalaikė apsauga nuo senėjimo

Žinoma, kiekvienas odos tipas turi skirtingą toleranciją UV spinduliams – yra žmonių, kuriems užtenka vos kelių minučių saulėje ir oda jau dega. Vis tik, net ir mažos UVA dozės, kurios nesukelia paraudimo, kaupiasi, todėl senėjimas, pigmentacija ir jautrumas dažnai atsiranda ne po vienos dienos, o susideda ilgalaikių kasdienių „smulkmenų“.

Taigi nepamiršk, kad saulės spinduliai tyliai sendina odą kiekvieną kartą, kai esi lauke. Taigi, SPF nėra tik apsauga saulės, tai kartu ir būdas sulėtinti odos senėjimo tempą. O jauną odą išsaugoti ilgiau juk norime visi, ar ne?