Odos dehidratacija: kodėl riebesnis kremas ne visada padės

„Mano oda pasidarė sausa, todėl turbūt reikia kuo riebesnio kremo.“ Šitą sakinį savo kabinete girdžiu tikrai dažnai. Tačiau tempimas, šerpetojimas ar papilkėjusi oda nebūtinai reiškia, kad tavo odos tipas staiga tapo sausas. Kartais šie požymiai susiję su sumažėjusia odos hidratacija ir sutrikusiu gebėjimu išlaikyti drėgmę.

Kosmetologijoje tokią būklę dažnai vadiname dehidratuota oda. Ji gali pasireikšti tiek sausoje, tiek mišrioje ar riebioje odoje, nes sebumo kiekis ir vandens kiekis raginiame odos sluoksnyje nėra tas pats dalykas. Todėl prieš ieškant dar riebesnio kremo verta išsiaiškinti ne tik kuo odą patepti, bet ir kodėl ji apskritai praranda drėgmę.

 Padėk susidėti rutiną

Kaip gali pasireikšti dehidratuota oda?

Vienas dažniausių požymių – tempimo jausmas, ypač po prausimosi. Oda taip pat gali atrodyti blankesnė ar šiurkštesnė, labiau šerpetoti, gali išryškėti smulkios raukšlelės, prasčiau gulti makiažas. Jeigu kartu sutrikusi odos barjero funkcija, gali padidėti jautrumas, atsirasti paraudimas ar perštėjimas.

Ir taip, oda tuo pačiu metu gali blizgėti. Jeigu T zona riebaluojasi, bet po prausimosi veidą tempia, tai dar nereiškia, kad oda staiga iš riebios tapo sausa. Tokiu atveju verta įvertinti ne tik sebumo kiekį, bet ir naudojamą prausiklį, aktyviąsias priemones bei bendrą odos barjero būklę.

Svarbu ir tai, kad šie požymiai nėra būdingi tik dehidratuotai odai. Panašiai gali pasireikšti sudirgimas ar kai kurios dermatologinės būklės, todėl vien pagal tempimą ar šerpetojimą diagnozės sau nustatyti nereikėtų.

Sausa ir dehidratuota oda: kuo jos skiriasi?

Sausa oda dažnai siejama su mažesne sebumo gamyba, nors jos būklei įtakos turi ir natūralus drėkinamasis faktorius, raginio sluoksnio lipidai, amžius, aplinkos sąlygos bei odos barjero būklė.

Dehidratuota oda paprastai vadiname būklę, kai sumažėja raginio sluoksnio hidratacija arba oda prasčiau išlaiko vandenį. Todėl pajutus tempimą labai riebus kremas nebūtinai išspręs problemą. Jis gali būti per sunkus, oda gali labiau blizgėti, o tempimo jausmas išlikti, nes dėmesį reikėjo skirti ne vien kremo riebumui, bet ir hidratacijai bei sveikam odos barjero atstatymui.

Kodėl oda praranda drėgmę?

Čia viskas dažniausiai prasideda ne nuo per mažai kosmetikos, o nuo jos pertekliaus. Odos barjerą ir gebėjimą išlaikyti drėgmę gali neigiamai veikti agresyvus ar per dažnas prausimas, labai karštas vanduo, dažnas šveitimas, per intensyviai naudojamos rūgštys ar retinoidai, dirginančios priemonės, taip pat šaltis, vėjas ir sausas patalpų oras.

Kartais žmogus nuoširdžiai stengiasi savo oda rūpintis kuo geriau, tačiau rutinoje jau yra prausiklis, rūgštinis tonikas, vitaminas C, retinoidas, šveitiklis, kaukė ir dar keli serumai. Oda tuo metu tikriausiai norėtų paprašyti atostogų.

Daugiau odos priežiūros ne visada reiškia geresnę odos priežiūrą. Net labai geri ingredientai gali tapti problema, jeigu konkrečiai odai konkrečiu metu jų yra per daug.

Kuo čia dėtas odos barjeras?

Įsivaizduok išorinį odos sluoksnį kaip plytų sieną: korneocitai yra tarsi plytos, o tarp jų esantys lipidai – cementas. Tarp svarbių raginio sluoksnio lipidų yra keramidai, cholesterolis ir riebalų rūgštys.

Kai ši sistema veikia tinkamai, ji padeda išlaikyti vandenį odoje ir apsaugo ją nuo išorinės aplinkos. Sutrikus barjero struktūrai, vanduo gali lengviau pasišalinti per odą – tai vadinama transepiderminiu vandens netekimu, arba TEWL.

Todėl tikslas nėra vien suteikti odai daugiau drėgmės. Svarbu padėti jai tą drėgmę išlaikyti.

Ką daryti, kai oda tempia ir šerpetoja?

Pirmiausia neieškočiau dar vieno aktyvaus serumo. Jeigu oda tapo jautri, tempia, peršti ar šerpetoja, verta kuriam laikui supaprastinti rutiną ir įvertinti, ar joje nėra per daug rūgščių, retinoidų, šveitiklių, valomųjų kaukių ar kitų potencialiai dirginančių priemonių. Tai nereiškia, kad šie ingredientai blogi – tiesiog net ir gera priemonė gali tapti problema, jeigu oda tuo metu jos netoleruoja.

Prausimui rinkčiausi švelnią priemonę, po kurios oda nelieka stipriai tempiama. Drėkinamosiose priemonėse galima ieškoti humektantų, pavyzdžiui, glicerino, hialurono rūgšties, pantenolio ar šlapalo. Taip pat gali būti naudingi odos barjerą palaikantys lipidai, tokie kaip keramidai, cholesterolis ir riebalų rūgštys, bei emolientinės ar okliuzinės medžiagos, padedančios mažinti vandens netekimą.

Gerai parinkta drėkinamoji priemonė gali padėti ir didinti odos hidrataciją, ir palaikyti jos barjerą. Tam nebūtinai reikia paties riebiausio kremo lentynoje.

Jeigu oda riebi, principas iš esmės nesikeičia. Jos nereikia bandyti bet kokia kaina „išdžiovinti“. Per intensyvus valymas, dažnos rūgštys ar matinančios priemonės gali dar labiau sudirginti odą, todėl geriau rinktis lengvesnės tekstūros drėkinamąją priemonę ir švelnesnę rutiną.

O gal tiesiog reikia daugiau vandens?

Pakankamas skysčių vartojimas svarbus visam organizmui, tačiau papildoma stiklinė vandens nėra pažeisto odos barjero remontas. Tyrimai rodo, kad žmonėms, kurie įprastai vartoja mažai skysčių, didesnis vandens kiekis gali šiek tiek pagerinti odos hidrataciją, tačiau įrodymų nepakanka, kad papildomas vandens gėrimas būtų laikomas pagrindiniu dehidratuotos ar sausos odos sprendimu.

Jeigu oda daug drėgmės praranda dėl sutrikusio barjero, reikia pasirūpinti ne tik tuo, ką geri, bet ir tuo, ką darai su pačia oda.

Kada oda turėtų atsistatyti?

Čia labai norėčiau pažadėti tris dienas ir stebuklą, bet oda taip, deja, neveikia. Jeigu problemą sukėlė pernelyg intensyvi priežiūra, sumažinus dirginimą pirmieji pagerėjimo požymiai gali pasirodyti gana greitai: oda mažiau tempia, tampa minkštesnė ir geriau toleruoja naudojamas priemones.

Tačiau barjero atsistatymo greitis priklauso nuo odos būklės, pažeidimo stiprumo, naudojamų priemonių ir individualių veiksnių. Todėl svarbiau ne skaičiuoti dienas, o kurį laiką bandyti išlaikyti paprastą ir nuoseklią rutiną.

Odai ne visada reikia daugiau

Jeigu iš viso šio straipsnio reikėtų pasiimti vieną mintį, tebūnie ši: odai ne visada reikia daugiau/riebiau, pirmiausia pažiūrėk, kas trukdo jai išlaikyti drėgmę.

Kai oda tempia, šerpetoja ar tampa jautri, prieš perkant dar vieną „super drėkinantį“ serumą verta pasižiūrėti į tai, ką jau naudoji. Gal prausiklis per agresyvus? Gal per dažnai šveiti? Gal vienu metu naudoji per daug aktyviųjų ingredientų? Kartais greičiausias kelias į geriau besijaučiančią odą prasideda ne nuo naujo produkto, o nuo aiškesnės rutinos.

Jeigu paraudimas, niežėjimas, deginimas ar pleiskanojimas yra ryškūs, užsitęsia arba blogėja nepaisant švelnios priežiūros, verta pasikonsultuoti su dermatologu, nes panašūs simptomai gali pasireikšti ir esant dermatologinėms būklėms.

O jeigu priemonių jau turi pakankamai, bet nebeaišku, kuri padeda, kuri trukdo ir ko tavo odai iš tikrųjų reikia, tam ir skirtas individualus odos priežiūros planas. Jo tikslas nėra pridėti dar vieną produktą, o padėti suprasti, ką verta palikti, ką išimti ir kodėl.